2018 m. kovo 25–28 d. grupė projekte „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyvaujančių pradinių klasių mokytojų, keletas Ugdymo plėtotės centro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus universiteto darbuotojų lankėsi Olandijoje, Groningeno pradinio ugdymo mokyklose.
Pasaulinė informacinių technologijų kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“ surinko lėšas ir projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyviams padovanojo dvi edukacines keliones į užsienio mokyklas – pernai į Suomiją, o šiemet į Olandiją. Abi stažuotes organizuoti padėjo projekto dalyvė, Vilniaus universiteto profesorė Valentina Dagienė.
Groningene, kaip ir Lietuvoje, beveik metus 17-oje pradinio ugdymo mokyklų vyksta panašus skaitmeninio raštingumo projektas. Šio projekto vadovas Jasper‘tas Hartas ir Koenas Buiteris pirmąją vizito dieną pristatė Nyderlandų švietimo sistemą, pradinio ugdymo skaitmeninio raštingumo projektą, papasakojo, kaip jis vykdomas mokyklose, kaip teikiama pagalba mokytojams.
Olandai išskyrė 4 skaitmeninio raštingumo (Digital Literacy) sritis: skaitmeninės (informacinės) technologijos, medijų raštingumas, informatinis mąstymas (Computational Thinking) ir informacija. Olandijoje 2020 m. taip pat planuojamas visų bendrojo ugdymo mokyklos programų atnaujinimas. Bendrųjų programų atnaujinimo viziją pristatė Groningeno pradinių mokyklų asociacijos prezidentas Theo Dauma. Išskirtos 9 sritys, viena iš jų – skaitmeninis raštingumas. Apie skaitmeninio raštingumo ugdymą buvo daug kalbama, ypač apie vieną svarbiausių jo komponentų – informatinį mąstymą, nes tai būtina XXI amžiaus kompetencija.
Lankėmės šešiose įvairiose pradinėse mokyklose: tradicinio tipo gana didelėse Beijumkorf ir Bredero, Daltono principais pagrįstoje mokykloje Starter, kurios pagrindinis tikslas – ugdyti vaikų savarankiškumą, patiems planuoti savo darbus ir skatinti verslumą, Joseph Haydn projektinio darbo mokykloje (KUBUS tinklas), darbą komandomis skatinančiose mokyklose Meander ir Swoaistee. Susitikome su jų direktoriais, pavaduotojais, lankėmės įvairaus amžiaus pradinėse klasėse, stebėjome pamokas, diskutavome su mokytojais. Paskutinis grupės vizitas surengtas į Nobelio premijos laureato Kamerlingho Onneso vidurinę mokyklą, čia skaitmeninės laboratorijos (e-Lab) veiklas pristatė Josina Koning Short.
Olandijoje pradinę mokyklą vaikai gali pradėti lankyti, kai jiems sukanka ketveri metai. Nuo penkerių metų mokymasis jau yra privalomas visiems. Olandijos pradinio ugdymo mokykla yra 8 metų, ją baigia dvylikos metų vaikai. Mokytojai nuolatos stebi vaikų ugdymąsi ir teikia visokeriopą pagalbą. Jei mokykla įtaria, kad vaikui reikia kažko daugiau, kviečiami specialistai. Vaikų ugdymas pradinėse klasėse grindžiamas dinaminiais užsiėmimais, žaidybinimu, veiklų įvairove ir jų kaita. Visų klasių mokiniai projektuoja, modeliuoja, gamina įvairius dalykus. Ir tai nėra atskiros pamokos, atrodo, kad tai daroma kasdien, bet kuriose pamokose.
Pradinės klasės nėra mažos, jose mokosi vidutiniškai 26 mokiniai. Todėl mokytojai dažnai mokinius skirsto į grupes ir duoda jiems įvairias užduotis, keičia jas kas keliolika minučių. Mažai tradicinių pamokų, kai mokiniai sėdi, klauso mokytojo, visi daro vienodas užduotis. Tai galima buvo pamatyti tik vyresnėse klasėse, kur mokosi vienuolikos dvylikos metų mokiniai.
Skaitmeninio raštingumo mokoma integruotai per įvairių dalykų pamokas jau nuo ketverių metų. Klasėse gausu įvairių priemonių (planšetinių, nešiojamųjų kompiuterių, interaktyvių lentų, „Bee-Bot“ robotukų, įvairiausių „Lego“ rinkinių, loginių žaidimų). Tačiau tik po keletą vienodų, dirbant grupėmis jų visiems užtenka. Yra erdvių, kuriose stovi ir 10–20 kompiuterių, jos dažniausiai naudojamos projektinėms veikloms arba mokytis vyresniųjų klasių mokiniams.
Kaip ir Suomijoje, vaikai per pertraukas skatinami išeiti į lauką. Mokyklos kieme yra sūpynės, laipynės, vieta žaisti kamuoliu. Vaikai skatinami atsinešti dalį priemonių. Taip klasėse atsiranda įvairių knygų, žaidimų, dažniausiai susinešama mokantis kurios nors tematikos, paskui vėl išsidalijama.
Baigę pradinę mokyklą, mokiniai rašo baigiamuosius testus. Mokytojai, atsižvelgdami į testų rezultatus, pasitardami su tėvais, suskirsto dvylikamečius į trijų tipų vidurines mokyklas. Vienose iš jų parengia mokinius profesinei mokyklai (į ją nukreipiama apie pusė vaikų), kitos atveria kelią toliau mokytis kolegijoje ar taikomųjų mokslų institute ir trečiosios skirtos norintiesiems mokytis universitetuose.
Dalyvių mintys po vizito Olandijoje:
„Man asmeniškai labiausia įstrigo planavimas: planuoja visi ir visur. Net keturmečių klasėse kabo didelis stendas, surašyti visų klasės vaikų vardai ir kiekvienas vaikas nusimato sau užduotį savaitei ar dienai. Penkiamečiai planuoja po kelias užduotis per savaitę. Kai kurios mokyklos planavimą vykdo elektroniškai, tai kur kas patogiau, nes sukaupiami vertingi duomenys.
Ryškus ir bendradarbiavimas, glaudus ryšys su kolegijų ar universitetų studentais (jie ateina pabudėti per pertraukas, ypač per pietus), tėvais, verslininkais. Štai J. Haydno mokykloje pastebėjome neįprastą trimatį spausdintuvą – iš faneros, vidaus detalės iš gana paprastų medžiagų. Pasirodo jį sukonstravo patys mokiniai su tėvais. Pasirodo, viena olandų įmonė gamina tokius trimačių spausdintuvų „konstruktorius“ (https://ultimaker.com/en/products/ultimaker-original), belieka susipirkti detales ir susikonstruoti. Kūrybiškumui Olandijoje teikiamas didelis dėmesys, tai štai gali daug ką pats susikonstruoti, o sugedus – susiremontuoti.“ (Prof. Valentina Dagienė)
„Iš karto įspūdį padarė pagal modulių principą suplanuota mokykla (Bredero) – kiekviena klasė turi išėjimą į kiemą, kieme įrengtos ir edukacinės, ir fizinį vaikų aktyvumą skatinančios zonos. Nustebino kai kurių šios mokyklos mokytojų profesinis fanatizmas (gerąja prasme). Šioje mokykloje pirmą kartą vizito metu išgirdome nuolat lektorių kartotą tiesą – leiskime vaikams veikti ir klysti, vaikai mokosi analizuodami savo klaidas. Daug projektinių veiklų, vienijančių visą mokyklą. Jų metu mokiniams suteikiamos galimybės veikti grupėmis – nuo idėjos iškėlimo iki jos įgyvendinimo ir pristatymo. Mokytojas pamoką moderuoja taip, kad vaikai kas kart dirbtų kitoje grupėje, pateikia kiekvienai grupei skirtingas užduotis, priemones, tačiau visos grupės siekia tuo pačiu metu bendro tikslo. Nematėme modernių informatikos klasių, kuriose vyktų atskiros IT dalyko pamokos, dalykų integralumas yra daugumos mokytojų profesinio meistriškumo įrodymas. Pradedi nejučiom lyginti matomą su savoje mokykloje esančiu… Ar matoma galėtų tapti būsimu? Pamąstymui…“ (Daiva ir Jūratė, Klaipėdos Gedminų progimnazija)
„Žavi, kad jau keturmečiai geba planuotis savo veiklą ir mokomi būti atsakingais ir tikslingai naudotis IKT. Erdvių užpildymas paprastas, bet sumanus. Prie palangių įrengtos sienelės su žaidimais, knygomis.
Vaikai nuo mažens mokomi paaiškinti kiekvieną savo veiksmą ir sprendimus.“ (Vitalija ir Vida, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla)
„Buvo naudinga susipažinti su Olandijos švietimo sistema, kur labai svarbią vietą užima skaitmeninio mokinių raštingumo ugdymas. Šiam tikslui įgyvendinti kiekviena mokykla renkasi savo metodus ir priemones. Didelį įspūdį paliko mokyklose vykdoma projektinė veikla, integruotas ugdymas, mokinių kūrybiškumas, laisvumas. Turėjome galimybę stebėti mokytojų vedamas pamokas, matyti veiksmingus jų darbo metodus. Stebėjome, kad mokytojas pamokoje – patarėjas, koordinatorius, konsultantas. Sužavėjo šilti, pagarbūs mokytojų ir mokinių santykiai, mokinių savarankiškumas, gebėjimas atsakingai planuoti savo veiklas. Mokyklų erdvės pritaikytos vaikams taip, kad jie galėtų vykdyti praktines užduotis, dirbti grupėse, individualiai, pailsėti jaukiuose poilsio kampeliuose, pertraukas praleisti lauke. Ačiū organizatoriams už galimybę pamatyti, išgirsti ir pasisemti naujų idėjų, reikalingų mūsų darbui.“ (Ligita ir Jolanta, Tauragės „Šaltinio“ progimnazija)
