2017 m. spalio 24–28 dienomis visų dešimties projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ mokyklų komandų atstovai, keletas darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos, vadovaujami Vilniaus universiteto prof. Valentinos Dagienės, stažavosi Suomijoje. Stažuotės dalyviai lankėsi Turku mieste – stebėjo 1–6 klasių pamokas, dalijosi patirtimi, lankėsi Turku universitete.
Kelionę padovanojo pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“, projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ rėmėja. Vizitą kuravo Turku universitetas, visame pasaulyje garsūs informatikos profesoriai Erkki Sutinen ir Mikko-Jussi Laakso, kurie padėjo suorganizuoti pamokų stebėjimą mokyklose, turiningus vakarus, paskaitas apie Suomijos švietimo sistemą, mokytojų rengimą bei kvalifikacijos kėlimą, mokė naudotis ViLLE mokymosi aplinka. Viso vizito metu jiems talkino doktorantai, ypač daug padėjo Einari Kurvinen, kuris su Lietuvos mokytojais buvo nuo ankstaus ryto iki vakaro.
Prof. E. Sutinen rūpesčiu įkurtas Ateities technologijų centras, subūręs didelį studentų, doktorantų, mokytojų, mokslininkų būrį (https://tt.utu.fi/en/computer-science-education), daugiausia dėmesio skiria ne tik informatikos mokymo tyrimams, bet ir ateities technologijų, kurios padėtų žmonėms geriau gyventi ir ypač mokytis, kūrimui. Čia prieš 12 metų sukurta vizuali mokymosi aplinka ViLLE išaugo į modernią pasaulinę sistemą, kuria norėtų naudotis daugelis šalių. Daugiau kaip pusė Suomijos mokyklų naudojasi ViLLE ugdymo procese.
ViLLE mokymosi aplinkoje informatikos gebėjimai ugdomi kartu su matematikos mokymu. Mokiniai sprendžia daug įvairaus tipo uždavinių, kurių dalis – rutininiai, testų pobūdžio, bet dauguma – dinamiški, interaktyvūs, žaidybiniai. Aplinka nuolat tiriama (atliekama analitika, statistika), vyksta mokyklų ir mokytojų bendradarbiavimas. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad ViLLE užtenka naudoti vieną pamoką per savaitę ir jau galima pastebėti geresnių matematikos rezultatų. Turku universitetas, tarpininkaujant Ugdymo plėtotės centrui ir prof. Valentinai Dagienei, sutinka sudaryti galimybes šiais metais ViLLE išbandyti trijose Lietuvos mokyklose, dalyvaujančiose projekte. Eksperimentą pradėsime jau lapkričio 7 dieną: kiekvienoje mokykloje vienos klasės trečiokai vieną pamoką per savaitę mokysis matematikos naudodami ViLLE, o lygiagrečios klasės mokiniai mokysis įprastu būdu: atliks pratybų užduotis ir pan. Šitaip bus mokomasi 15 savaičių. Suomiai atvyks į kiekvieną iš šių mokyklų, padės susitvarkyti sistemą, paaiškins, stebės, kaip mokiniai jaučiasi, kokių sunkumų jiems kyla. Džiaugiamės, kad visai netikėtai talkinti verčiant ViLLE aplinką, pranešimus, užduotis (o jų daug, vien aplinkos meniu ir pranešimų – per 10 tūkst. eilučių, o uždavinių penkiolikai savaičių reikės per pusę tūkstančio) sutiko informatikos profesorius Lasse Bergeroth, kuris seniai išmoko lietuvių kalbą.
Informatikos ugdymu siekiama ne tik integruoti informacines technologijas ir pagerinti kitų dalykų mokymąsi, didinti mokinių motyvaciją, bet, svarbiausia, ugdyti mąstančius, gebančius spręsti įvairias problemas ateities piliečius. Ne veltui nemažai šalių vis labiau kreipia dėmesį į informatinio mąstymo (angl. Computational Thinking) ugdymą. Sutelktas Lietuvos mokyklų dešimtukas rengia inovatyvių pamokų planus, tariasi su grupele Vilniaus universiteto informatikos mokslininkų, išbando pamokų scenarijus savo klasėse.
Suomijoje aplankėme tris mokyklas: tradicinę vidurinę Klassillinen mokyklą; dviejų mokyklų centrą Norssi – vienoje jų praktiką atlieka būsimieji mokytojai, antrojoje, tarptautinėje, mokosi suomių vaikai, tačiau dalis pamokų vyksta anglų kalba; pradinę mokyklą Pääskyvuoren.
Klassillinen mokyklos direktorius Esko Heikkonen (jis taip pat yra Turku savivaldybės mokyklų tarybos pirmininkas) papasakojo apie Suomijos švietimą, šiandieninę Turku savivaldybės mokyklų situaciją, aktualijas ir iniciatyvas, vyko diskusija.
Norssi mokykla išskirtinė, joje praktiką atlieka būsimieji mokytojai. Mokykla tampriai bendradarbiauja su Turku universitetu, joje nuolat zuja kelios dešimtys studentų, čia daromi moksliniai tyrimai, nuolat stebimos pamokos. Tikrieji mokyklos mokytojai veda tik mažąją dalį pamokų, kitas veda studentai. Mokytojai padeda jiems pasiruošti pamokoms, stebi, reflektuoja. Toje mokykloje nuolat būna užsienio svečių ar besistažuojančių mokytojų. Be mūsų mokytojų, tą dieną pamokas lankė šešios mokytojos iš Saudo Arabijos, viena studentė iš Miuncheno.
Šioje mokykloje anglų kalbos mokoma papildomai integruojant ją į kitų dalykų pamokas. Dalis bet kurios pamokos gali būti vedama anglų kalba arba mokytojas kalba angliškai, o mokinių vadovėliai suomiški. Ant klasių sienų gausu plakatų, iliustracijų, parengtų anglų kalba. Mokykla neseniai atnaujinta, puikiai aprūpinta techninėmis ir mokymo priemonėmis, sumaniai ir praktiškai įrengtos bendro naudojimo erdvės, todėl nenuostabu, kad Lietuvos mokytojai liko sužavėti.
Pääskyvuoren pradinė mokykla nedidelė, joje mokosi apie 300 mokinių, dirba apie 20 mokytojų. Ši diena mokykloje buvo kiek neįprasta. Ir ne todėl, kad naktį prisnigo ir vaikai per pertraukas pirmą kartą galėjo pasidžiaugti sniegu, bet todėl, kad mokykloje ir mokytojai, ir mokiniai buvo persirengę Helovyno šventei, rengėsi mugei. Stebėjome, kaip antrokai, trečiokai sprendžia matematikos uždavinius naudodamiesi ViLLE sistema. Vaikai savarankiškai prieš pamoką atsineša koridoriuje laikomus nešiojamuosius kompiuterius, juos įjungia, susiranda reikiamą programą ir nieko neraginami, neskubinami, kiekvienas savo tempu, sprendžia uždavinius. Žinoma, yra vaikų, kuriems kažkas nesuveikia, tada kviečia pagalbon mokytoją. Jei spręsdami uždavinį kažko nesupranta, pirmiausia tariasi su draugais, tik paskui kreipiamasi į mokytoją (kiek stebėjome, daugeliu atvejų pasitarus su draugais sprendimą pavykdavo rasti).
Mintys po vizito Suomijoje:
Aklai kopijuoti Suomijos sistemos nereikia. Tačiau perėmus kai kuriuos aspektus, tai galėtų atnešti didžiulės naudos. Didžiausia parama ir investicija reikalinga mokytojams – parodyti, kaip galima mokyti kitaip, įkvėpti būti kūrybiškiems, mokyti būti mokiniui draugu, bendrauti jo kalba, padėti peržengti savo senovinius įsitikinimus ar vidines baimes. Mūsų vaikai yra labai protingi, reikia su jais tik kalbėti jų kalba. Diskutuodami jie taip pat ugdo įvairius įgūdžius: gebėjimą kritiškai mąstyti, diskutuoti, pagrįsti savo mintis, aiškiai jas dėstyti. Galų gale, diskutuodami jie formuoja požiūrį, kad vieno tipo mąstymas nėra niekuo pranašesnis už kitą, viskas priklauso nuo konteksto, aplinkybių, poreikių ir pan., yra mokomi gerbti kito ar kitokią nuomonę. (Prof. Valentina Dagienė)
Pastebėjimai iš mokyklų: pasitikėjimas, ramybė, saugumas, laisvė, „mokykla be sienų“, kurioje sudarytos sąlygos mokinių kūrybai ir individualiam mokymuisi, šiltas bendravimas, pagarba kiekvienam ugdymo proceso dalyviui, mokinių savarankiškumas ir atsakingumas, pasitikėjimas mokytoju, įvairiomis priemonėmis aprūpintos mokymosi erdvės, aukštos kvalifikacijos mokytojai. Savo veikloje ketinu taikyti kai kuriuos elementus: dar didesnis mokinių savarankiškumas ir atsakomybė už savo atliktą darbą, daugiau laisvės planuojant pamoką, racionaliau išnaudosiu klasės erdves, sulėtinsiu tempą, juk mažiau yra daugiau! (Laima Bukauskienė, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla)
Mane labai sužavėjo estetiškai įrengtos Suomijos mokyklų klasės bei fojė erdvės, kuriose mokiniai gali dirbti savarankiškai ar grupėse, pailsėti, pabendrauti, paskaityti knygą ar pažaisti. Kadangi mūsų mokykloje yra dideli ir erdvūs koridoriai, bandysim sukurti panašias edukacines erdves. Patiko mokinių savarankiškumo ugdymas, mokymas planuoti savo laiką ir darbus (darbai, kuriuos reikia atlikti, surašyti lentoje, parašant datą, iki kada atliekama viena ar kita užduotis). Puikiai būtų galima įgyvendinti principą mokyti mažiau, bet giliau. (Lina Vanagaitienė, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla)
Labiausiai sužavėjo Suomijos vaikams sudarytos galimybės mokytis per praktines veiklas, kai vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ugdymo procesas. Iš pokalbio su V. Dagiene prisimenu jos kolegos olando išsakytą nuomonę apie tai, kad jam nesuprantama, kodėl mūsų mokytojai trukdo vaikams mokytis neleisdami pasitarti ir diskutuoti pamokoje. Suomijos mokiniai laisviau jaučiasi pamokoje, daugiau tarpusavyje mokydamiesi šnekasi, bendradarbiauja. Negali nepastebėti pagarbaus mokytojų ir mokinių bendravimo, kultūringo elgesio, ramybės mokyklose. Nėra triukšmingo skambučio, o mokiniai sugeba laiku sugrįžti į pamokas iš kiemo. Visi pasitiki ir gerbia vieni kitus. Mažiausi pirmokai jau geba išrūšiuoti indus po valgio. Tokie dalykai nekainuoja – tai pavyzdžiai, kurie motyvuoja ir nuteikia pokyčiams. Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dalyvauti informatikos ugdymo turinio kūrimo procese ir tikiu, kad mokymosi aplinka ViLLE pasieks ir Rokiškio mokyklas. (Sigita Rubliauskienė, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija)
Sužavėjo erdvės mokyklų koridoriuose ir vestibiuliuose, kur kiekvienas mokinys gali rasti sau vietą pagal tos dienos nuotaiką. Stebino mokinių elgesys tiek pamokose kantriai laukiant mokytojo pagalbos bei taisant savo klaidas, tiek elgesys valgyklose, tvarkingai paliekant savo stalo įrankius bei rūšiuojant atliekas. (Marytė Vaitkevičiūtė, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija)
Vaizdai Turku mokyklose, kuriuos fiksavome kelionės metu, – tarsi kelionė į ateitį, tik nežinau, kiek metų, – 20 ar daugiau. Nekantriai laukiu kitos savaitės – kelionės įspūdžiais „apipilsiu“ kolegas savo gimnazijoje. Manau, kad visuomenės pasitikėjimas kiekvienu Suomijos mokytoju ir valdžios dėmesys kiekvienam mokiniui sudaro sąlygas sėkmei. Na, o aš, įkvėpta kelionės, leisiu sau dirbti ramiau, mažiau pamokų „rėmuose“ ir tikrai dažniau pertraukas leisime lauke (kai tik Lietuvoje nelis… ir vakar, ir šiandien dangus lyg prakiuręs). Ko trūksta? Erdvesnių patalpų, modernių baldų, aprūpinimo priemonėmis, pagalbos mokytojui gerai pažinti kiekvieną vaiką ir pritaikyti tinkamiausius mokymo(si) metodus, o mūsų mokiniams – „suomiško dėmesingumo“. Tik tiek 🙂 (Asta Pavilonienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija)
Mane sužavėjo aplankytų mokyklų mikroaplinka, mokytojų bendravimo laisvumas, mokinių atsakingumas ir savarankiškumas. Įžvelgiau mokinių ir mokytojų glaudų ryšį, tarpusavio pagalbą. Mokiniai noriai lanko pamokas. Teko matyti, kaip mokiniai dirba su ViLLE programa, – likau maloniai sužavėta. Mokiniai dirbo savarankiškai, savo noru atliko matematines užduotis. Sužavėjo ir mokyklų turimos skaitmeninės technologijos, tai tikrai gerina mokinių žingeidumą, žinias. Labai patiko, kad mokiniai pertraukų metu eina į lauką, tai atotrūkis nuo protinio darbo ir taip mokiniai grūdinasi, būna sveikesni. (Vilija Kasiliauskienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija)
Mane sužavėjo šilti, pagarbūs santykiai tarp mokytojų ir mokinių. Mokytojų ir mokinių atsakomybė ugdymo(si) procese, inovatyvių technologijų panaudojimas pamokose. Džiaugiuosi, kad ViLLE galėsiu išbandyti savo klasėje. (Vilmantė Rudomanskienė, Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla)
Visa kelionė tikrai buvo įdomi, o svarbiausia – turėjo didelę praktinę naudą. Smagu buvo pamatyti mokytojų vedamas pamokas, kuriose spėjome pasisemti daug metodų, kuriuos panaudosime grįžę. Pavyzdžiui, man patiko konkretus dokumentų kameros panaudojimas: aptardamas vadovėlio ar testo užduotį, mokytojas ją demonstruoja naudodamasis dokumentų kamera – tai koncentruoja vaikų dėmesį, vaikai konkrečiai žino, į kurią puslapio vietą turi susitelkti. Patiko idėja sujungti darbų pamokas (kelioms temoms duodamas ilgesnis laikas), vaikas pasirenka, ką nori veikti per tą ar kitą pamoką, tačiau periodo pabaigoje vis tiek visi būna atlikę viską. Vaikams suteikiama didesnė laisvė, tačiau jie moka prisiimti ir daugiau atsakomybių už savo mokymosi rezultatus. Sužavėjo programos ViLLE galimybės – moksliniais tyrimais pagrįsta mokymo(si) erdvė, kuri ne tik paskatina mokinius tobulinti savo įgūdžius, bet ir suteikia mokytojui įvairios statistinės informacijos apie konkretaus vaiko ir visos klasės pasiekimus, padeda koreguoti visą ugdymo procesą ir sutaupo daug laiko. Svarbu buvo susipažinti ir su visa Suomijos švietimo sistemos struktūra. (Rita Banel, Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla)
Lankydamiesi Suomijos mokyklose atradome daug bendrų sąsajų su savo mokykla: dėmesys vaikui, laisvė planuoti ir derinti pamokų laiką, erdvių kūrimas „mokyklos be sienų“ principu, rūpinimasis vaikų judėjimu ir pabuvimu gryname ore, nedidelis vaikų skaičius klasėse. Džiaugiamės, kad mūsų požiūris sutampa ir Suomija gali būti puikiu pavyzdžiu siekiant savo sėkmės. (Gitana Sudeikienė, Jūratė Žegulienė Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras, Šiaulių r.)
Mane labiausiai sužavėjo laisvas ir nuoširdus bendravimas tarp mokinio ir mokytojo, ramybe alsuojanti mokyklos atmosfera, pamokinės veiklos organizavimas (mažiau ir giliau), mokinių gebėjimas naudotis technologijomis bei užimtumas pertraukų metu. Taip pat mokinių socialinių įgūdžių ugdymas rūšiuojant panaudotus indus valgykloje. Kompiuterinė ViLLE platforma sudomino užduočių gausumu, nuoseklumu, suteikiama galimybe mokiniams patiems pasirinkti užduotis pagal savo gebėjimus, galimybe mokytojui stebėti ir analizuoti mokinio veiklą atliekant užduotis, vertinti jo pasiekimus. (Nijolė Amšiejienė, Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla)
Paliko didelį susižavėjimą pats ugdymo proceso organizavimas. Vaikas gyvena mokyklos procese, viskas svarbu: jausmai, emocijos, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra, savęs realizavimas, visuomenės lūkesčių tenkinimas. Mokytojas tik talkina vaikui. Pati pamoka neperkrauta ugdymo turinio medžiaga. Turtinga klasių įranga. Dar kartą įsitikinau, kad ugdymo sėkmė priklauso ne nuo vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, papildomų užduočių ar perkrautų ugdymo programų. (Danutė Aukštikalnienė, Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla)
Suomijos mokyklos mane sužavėjo laisvumu, vaikų laisvumu ir dideliu noru vis tiek dirbti, pagarba mokytojui, o mokytojo pagarba vaikui, neakcentuojant, kur ir kaip jis turi sėdėti atlikdamas užduotis. Taip pat integracija IKT pamokose yra, gal kai kur ji ir nežymi, tačiau vien nuoseklių darbų ar užduočių nurodymas ir atlikimas jau yra šis tas. Aišku, baldai ir aplinka nuostabi, ką, manau, dauguma mokytojų norėtų turėti. Savo klasėje ketinu pasidaryti atsakymų knygą, pagal kurią tikrinsis atsakymus, taip pat norėčiau, jei bus įmanoma, koridoriuose padaryti poilsio zonas, kuriose būtų sėdmaišiai ar pagalvėlės. Taip pat manau, kad per ilgąją pertrauką keliausime į lauką pakvėpuoti grynu oru. (Paulina Miklovaitė, Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija)
Mane sužavėjo tai, kad mokyklose vaikštoma be avalynės. Kodėl gi nepabandžius to savo klasėje? Kiekvieną dieną per antrą ilgąją pertrauką eisime su vaikais ant treniruoklių šalia mokyklos. Ir sveika, ir energijos perteklių pašalinsime, ir grynu oru pakvėpuosime. Nustebino ir tai, kad antrokų klasėje vaikai, kurie teisingai atliko dvi pirmąsias užduotis, galėjo imtis kitos veiklos. Tie, kurie klydo, atliko visą puslapį užduočių. Štai tokia ta mokinių gebėjimų diferenciacija. Visiškai priešinga mūsiškei. Ir visur tvyro pagarba mokytojui, mokiniui, svečiui. Patogu turi būti visiems, ne tik mokiniui, bet ir mokytojui. Ačiū už naujas mintis, idėjas, už vėl grįžusį norą kurti, keisti mokyklą, ugdyti vaikus. (Žaneta Norkuvienė, Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija)
Labiausiai mus sužavėjo tai, kad mokiniai patys yra atsakingi už savo mokymąsi, patys pasirenka darbo vietą, tempą. Nėra programų forsavimo, o siekiama, kad kiekvienas vaikas visiškai įsisavintų medžiagą. Vaikai labai daug laiko bet kokiu oru praleidžia lauke, tai padeda užsigrūdinti ir būti sveikiems – mažėja pamokų praleidimas. Šimtaprocentinis pasitikėjimas mokytojais. Tolerancija kitataučiams, kitatikiams ir t. t. (Indra Sudeikienė, Daiva Gaučytė, Klaipėdos Gedminų progimnazija)
Po truputį (atsižvelgdami į lėšas) tvarkysime koridorių erdves, statysime staliukus, lentynėles knygoms, pufus, kad vaikai galėtų ir per pamokas dirbti koridoriuje, ir per pertraukas tikslingai užsiimti veikla. Įgyvendinsime pamokose tai, kad vaikai patys pasitikrina atliktus matematinius veiksmus. Klasėse atsiras staliukas, kur mokinys gali ateiti ir pasitikrinti savo atliktą darbą. Pagal galimybes pirksime dokumentų kameras, nes galima puikiai demonstruoti įvairius dalykus pamokos metu. (Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Ponomariovienė, pradinių klasių mokytoja Daiva Jesilionienė, VGTU licėjus)
Stebėta veikla Suomijos mokyklose, įgyta patirtis padės drąsiau įgyvendinti projekto idėjas pamokose, modernizuoti mokymą pradinėse klasėse, pradedant ugdyti pačius paprasčiausius informatikos, informatinio mąstymo gebėjimus, kurių reikia XXI amžiaus piliečiui: kūrybiškai spręsti įvairius uždavinius, mokytis atskirti, ką galima padaryti greičiau, atrasti, kaip galima įveikti problemas dirbant drauge, kaip pasinaudoti aplinkoje esančiomis įvairiomis priemonėmis. (Vilma Kačiušė, Sigita Jurgilienė, Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazija)
